Toggle Menu (M)  
Interlinear books shop  
Full Lithuanian Interlinear book -->

Pūga Blizzard
kalnuose in the mountains

by Jonas Biliūnas
translation: Linas Vaštakas
Blizzard in the Mountains translation in Interlinear
Try out this bilingual short story "Blizzard in the Mountains" by a classical Lithuanian author Jonas Biliunas. Entirely in a novel Interlinear format.
Ūžia
(The storm) is blustering
ir
and
staugia
is howling
Švico
in Schwyz’s
kalnuose.
mountains.
Tarsi
(It is) as if
visos
all
pragaro
hell’s
dvasios
spirits
išlindo
came out

from
urvų,
(their) caves,
suskrido
flew together
tarp
between
šitų
these
kalnų
mountains
ir
and
dabar
now
kaukia,
are yowling,
švilpia
are hissing
ir
and
juokiasi.
are laughing.
Kaip
Like
padūkusios,
crazy,
nardo
are diving
jos
they
po
in
ežerą,
the lake,

from
pačio
the very
dugno
bottom
versdamos
forcing
aukštyn
upside
vandens
watery
bangas;
waves;
laksto
(they) are running
viršūnėmis
on the peaks
ir
and
kloniais,
valleys,
trankydamos
hitting
uolas,
rocks,
lankstydamos
bending
medžius.
trees.
Galingas
A powerful
viesulas
whirlwind
neša
is bringing
ir
and
svaido
throwing
aplinkui
around

from
praplyšusių
the leaking
debesų
clouds
sniegą…
snow…
Dangus
Sky
su
with
žeme
earth
susimaišė…
got mixed…

Visas
Entire
apsnigtas,
snowy,
nuvargęs
tired
eina
is going
grimzdamas
(by) sinking (his feet)
giliai
deep
sniegan
into the snow
jaunas
a young
keleivis.
passenger.
Nieko
Nothing
aplinkui
around
nebemato.
he sees.
Akyse
In (his) eyes
mirga,
(his sight) is flickering,
baltuoja,
is turning white,
ausyse
in (his) ears
gaudžia
is humming
baugus
a scary
pūgos
blizzard’s
skardėjimas.
echo.
Nebežino,
(He) does not know anymore,

neither
kur
where
yra,
(he) is,

nor
į kurį
to which
kraštą
land
reikia
it is necessary (for him)
eiti.
to go.
Palengva
Slowly
slinkdamas
creeping up
pirmyn,
forward,
atsargiai
carefully
čiupinėja
he is feeling
lazda
with (his) stick
žemę:
the ground:
bijo
he is afraid
kur nors
somewhere
nukristi,
to fall,
nes
because
jaučiasi
he feels
nebe
not anymore
keliu
on the road
einąs.
(to be) going.

O
And
dar
yet
visai
quite
nesenai
recently
taip
so
buvo
it was
gražu
beautiful
šituose
in these
kalnuose!
mountains!
Bus
It will be (passed)
gal
maybe
tik
only
kokia
some
valanda,
(one) hour,
kaip
since
stovėdamas
standing
aukštai
high
matė
saw
jis
he
žemai
down there
Firvaldšteto
the Friedwaldstet
ežerą
lake
ir
and
kitus
others

su
with
marguliaujančiais
shimmering

on their
pakrantėse
coasts
miestais
cities
ir
and
miesteliais;
towns;
aplinkui
around
visai
entirely
netoli
not far away
blizgėjo
were shining
aukštai aukštai
high
kylančios
rising
sidabrinės
silver
kalnų
mountain
viršūnės…
peaks…

Kada
When

behind
šitų
these
viršūnių
peaks
nusileido
set
stebuklingai
(the) miraculously
graži
beautiful
saulė,
sun,
jis
he
pasisuko
turned
žemyn.
downwards.
Apačioj
Below
matyti buvo
was to see
viešbutis:
a hotel:
jame
in it
jis
he
tarėsi
intended
pernakvosiąs
to stay overnight
ir
and
rytoj
tomorrow
rytą
in the morning
grįšiąs
to return
Ciurichan.
to Zurich.
Bet
But
oras
the weather
staiga
suddenly
persimainė,
changed,
pradėjo
it started
snigti,
to snow,
ir
and
pakilęs
having started
viesulas
whirlwind
visa sumaišė…
obstructed everything.
Pasiliko
Stayed
jis
he
tarp
among
kalnų
(the) mountains
vienas,
alone,
apleistas,
forsaken,
nuliūdęs…
sad…

Keleivis
The passenger
sustojo.
stopped.
Pradėjo
He started
dairytis
looking around
ir
and
klausytis,
listening,
ar
whether
nepamatys
he will not see
kur nors
somewhere
mirguojančio
a flickering
žiburėlio,
light,
ar
whether
nepagaus
he will not catch
žmogaus
a human’s
balso,
voice,
varpų
bells’
skambėjimo.
toll.
Nieko.
Nothing.
Tik
Only
girdėti,
one hears
kaip
how
siunta
is raging
pūga
the blizzard
ir
and
skaudžiai
sorely
plaka
is beating
širdis
(his) heart
krūtinėje.
in the chest.

“Dieve,
‘(Oh) God,
nejaugi
could it be that
tektų
I would have
čionai
here
pražūti!”
to perish!’

perėjo
passed
jam
to him
per
through
galvą
(the) head
mintis.
a thought.
Jautė,
He felt
kaip
how
paėmė jį šiurpas
he shuddered,
ir
and
apmirė
froze
gyslose
in (his) blood vessels
kraujas.
(his) blood.

Bet
But
netrukus
soon
atsigavo:
he recovered:
atsiminė,
he remembered
kad
that
netoli
not far away
turi
must
būti
be
viešbutis…
a hotel…
Reikia
It is necessary (for him)
tik
only
paėjėti,
to walk for a bit,
ir
and
pasirodys
will appear
žiburys.
a light.
Ir
And
jis
he
tvirtais
in firm
žingsniais
steps
pradėjo
started
eiti
to go
pirmyn,
forward,
dažnai
often
parkrisdamas
falling
ir
and
vėl
again
atsikeldamas;
getting up;
ėjo
he went
greitai,
fast,
giliai kvėpuodamas
breathing deep
ir
and
skubėdamas,
hastening,

tarsi
as if
bijojo
he was afraid
pavėluoti.
to be late.
Ėjo
He went
ilgai ilgai…
for a long long time…
taip
so
jam rodės.
it appeared to him.
Bet
But
nei
neither
žiburio,
a light,
nei
nor
žmogaus
a human’s
buto
presence
nepamatė.
he did not see.
O
The
pūga
the blizzard
vis
ever
labiau
more
siuto,
was raging,
vėjas
the wind
dūko,
was frantic,
šaltis
the cold
ėjo stipryn…
grew stronger and stronger…


Gelbėkit!
Help!


from
visos
entire
galios
force
suriko
screamed
nelaimingas
hapless
ir
and
pats
himself
savo
of his own
balso
voice
nusigando:
he got afraid:
taip
so
jis
he
buvo
was
silpnas.
weak.

Niekas
Nobody
neatsiliepė.
did not reply.
Tik
Only
sukaukė,
(the wind) howled,
susijuokė
giggled
viršuje
up there
ir
and
nulėkė
went
toliau.
away.


Gelbėkit!
Help!
gelbėkit!
help!

ne savo balsu
in a frenzied way
suriko
he screamed
vėl,
again,
bet
but

that
savo
his
šauksmą
scream
vos
barely
pats
(he) himself
begirdėjo.
could hear.

Nuvargęs
Tired
pargriuvo
he fell
ant
on
žemės
the ground
ir
and
pajuto,
felt,
kad
that

from
akių
(his) eyes
krinta
are dripping
gausios
abundant
skaudžios
painful
ašaros…
tears…
Bet
But
greitai
soon
atsikėlė
he got up
ir
and
skubiai skubiai
very quickly
pradėjo
he started
vėl
again
bristi
to wade
per
through
sniegą.
the snow.
Nieko
(At) nothing
nebežiūrėjo.
he wasn’t looking anymore.
Vieno tik
One single
daikto
thing
betroško:
he wanted still:
prie
(to go) to
žmonių,
people,
prie
to
šviesos,
light,
kiek
as much
galima
(as) possible
toliau
far away
nuo
from
šitos
this
baisiosios
dreadful
pūgos
blizzard
ir
and
vėjo.
wind.
Brido
He waded
ir
and
brido
waded
kone
almost
tekinas
(by) running
per
through
sniegą,
the snow,
parvirsdamas
falling down
ir
and
atsikeldamas
getting up

tarsi
as if
užnugaryje
behind him
jau
already
nebetoli
not far away
jautė
he felt (standing)
ištiestu
with an outstretched
dalgiu
scythe
giltinę.
the grim reaper.

Ant galo
In the end
visu savo
(with) his entire
kūnu
body
trenkėsi
he hit
į
a
kietą
hard
daiktą
thing
ir
and
parkrito
fell down
ant
on
žemės.
the ground.
Apčiupinėjęs
Having felt
aplinkui
around (him)
pajuto,
he felt
kad
that
ten
there
buvo
was
medis.
a tree.
Prišliaužė
He crawled
artyn
closer (to it)
ir
and
užsidengė
covered himself
nuo
from
vėjo.
the wind.
Bet
But
vėjas
the wind
ir
even
čia
here
jį rado:
found him:

from
visų
all
pusių
sides
rausės
it delved
pro
into
jo
his
rūbus
clothes
iki
up to
pačio kūno,
(his) body itself,
visur
everywhere
nešdamas
carrying
šiurpą
chill
ir
and
šaltį.
cold.
Jautė,
He felt
kad
that
viena
one
jo
his
koja
leg
užtirpusi
(was) numb
ir
and
nebegali
he cannot
pajudinti
move
pirštų.
(his) fingers.


Vis tiek
Anyway
čia
here
teks
it will be necessary (for me)
nakvoti,
to sleep overnight,

tarė
he said
sau
to himself
balsu…
aloud…

Po
(While) under
medžiu
the tree
betupėdamas
perching
įžiūrėjo,
he noticed
kad
that
tai
it
buvo
was
didelė
a big
žemai
(with) low
palinkusiomis
leaning
šakomis
branches
eglė.
fir tree.
Atsiminė
He remembered
turįs
having
peilį,
a knife

ir
and
jo
in his
galvoje
head
gimė
was born
tvirta
a strong
mintis.
thought.
Atsikėlęs
Having got up
nusitvėrė
he grabbed
vieną
one
šaką,
branch,
paskui
then
kitą…
another one…
trečią…
a third one…
pjovė jas
he cut them down
peiliu
with (his) knife
nuo
off
eglės
the fir tree
ir
and
metė
threw (them)
žemėn.
on the ground.
Pripjaustęs
Having cut down some,
surinko
he gathered
jas,
them,
sukaišiojo
shoved them

from
tos
that
pusės,
side,
kur
where
pūtė
was blowing
vėjas,
the wind,
į
into
sniegą;
the snow;
kitas
the other ones
sudėjo
he put down
išilgai
lengthways
ir
and
tokiu
in such
būdu
a way
pasidarė
he made
sau
for himself
guolį.
a bed.
Paskui
Afterwards
pradėjo
he began
trepsėti
stamping
kojomis
(his) feet
ir
and
daužyti
striking
į
into
viena kitą
each other
rankas,
(his) hands,
norėdamas
wanting
nors kiek
at least a bit
apšilti.
to warm up.
Galiausiai
Eventually
susirietė
he curled up
padarytame
in the (newly)-made
guolyje
bed
ir
and
prisiglaudė
nestled
prie
in
medžio.
the tree.
Jautėsi
He felt
kiek
somewhat
gerėliau,
slightly better

net
(he) even
nusišypsojo
smiled

from
savo
his
patalo:
bed:
tarsi
as if
rengėsi
he was preparing
čia
here
nakvoti.
to sleep overnight.


Gal
Maybe
kaip nors
somehow
prastumsiu
I will pass
čia
here
naktį,
the night,
sulauksiu
I will wait
ryto,
until the morning

manė
he thought
sau vienas.
to himself.

Toliau
Further
nebeisiu,
I shall not go,
vis tiek
anyway
iš to
thereof
nieko
nothing (good)
nebus,
will result,
dar
(and if I do go) only
labiau
even more
kur
somewhere
paklysiu…
I will get lost.

O
Oh
kažin
who knows

what
dabar
now
draugai
(my) friends
Ciuriche
in Zurich
veikia?
are doing?

atsiminė
remembered
jaunikaitis.
the young man.
Juk
After all
šią naktį
tonight
prasidės
will start
Naujieji
the New
metai…
Year…
turbūt
probably
susirinko
gathered
visi,
all,
linksminas
are having fun
ir
and
laukia,
are waiting,
minėdami
mentioning
savo
their
gimines
relatives
ir
and
draugus,
friends,
tolimoj
in a remote
tėvynėje
land of their fathers
likusius.
remaining.
Ir
And
kam
for what

I
vienas
alone
į
into
tuos
those
kalnus
mountains
dabar
at this time
išėjau?
left?
Geriau
Rather
būčiau
I would
su
with
jais
them
pasilinksminęs,
have had fun,
Naujuosius
the New
metus
Year
drauge
together
pasitikęs,
met,
o
and
kalnus
the mountains
ir
just as well
kitą
another
kartą
time
būčiau pamatęs…
I would have seen…

Įsivaizduoja
Imagines
jis
he
sau,
to himself
kaip
how
tai
it
būtų
would be
gera
good
būti
to be
šilumoje,
in warmth,
tarp
among
draugų,
friends,
juokauti
to joke about
ir
and
linksmintis.
have fun.
O
And
dabar
now

brr!..
brr!
ir
and
per
through
jo
his
kūną
body
pereina
goes
šiurpas.
a shudder.

Bet
But
štai
here
jo
in his
galvoje
head
kyla
is born
kitas,
another,
brangesnis
more dear
paveikslas:
image:
šviesiam
in a bright
šiltam
warm
kambary
room
sėdi
is sitting
jo
his
tėvas
father

daktaras
a doctor
ir
and
motina,
(his) mother,
o
the

from

their
šalių
(both) sides

(are sitting)
jo
his
dvi
two
seserys,
sisters,
abi
both
jaunos,
(are) young,
gražios,
beautiful,
kaip
like
dvi
two
sprogstančios
popping
baltos
white
lelijios;
lilies,
visi
all (of them)
valgo
are having
vakarienę
dinner
ir
and
laukia
are waiting (for)
Naujųjų
the New
metų…
Year…
Toli
Far away
jie
(are) they
nuo
from
jo,
him,

at a distance of
kelių
a couple
šimtų
hundred
mylių…
miles…


Gera
Good
jiems,
for them (it is),
šilta,
warm

šypsosi
is smiling
paniuręs
the downhearted
jaunikaitis.
young man.

Turbūt
Probably
ir
also
mane
me
mini,
they are mentioning,
laukia,
are waiting,
kada
when
parvažiuosiu.
I will come back.

Nuo
From
to
that
paveikslo
image
ir
and
minčių
thought
jam
to him
širdyje
in the heart
darosi
it is becoming
lengva
light
ir
and
ramu;
calm;
jis
he
jaučiasi
feels
šilčiau
warmer
ir
and
geriau
better

tarsi
as if
pačios
by herself
motinos
(his) mother’s
ranka
hand
paglostytas
patted
ir
and
apklotas.
covered with blankets.

Jį pradeda imti miegas,
He is falling asleep,
akys
(his) eyes
merkiasi…
are closing…

Bet
But
kas
what
čia?
(is) here?
Jo
In his
akyse
eyes
atsistoja
appears
jaunos
a young
merginos
girl’s
paveikslas…
image…


Julyte,
Little Julia,
mano
my
mylimoji,
beloved,
brangioji
dear
Julyte!
little Julia!

šnibžda
whisper
jaunikaičio
the young man’s
lūpos,
lips
ir
and
širdis
(his) heart
dreba
is trembling

from
baimės.
fear.

Nors
Although
užsimerkęs,
with closed eyes,
bet
but
aiškiai
clearly
mato
he sees
jos
her
linksmą
cheerful
veidą
face
ir
and
mėlynas
blue
akis,
eyes,
į
to

him
taip
so
maloniai
pleasantly
žiūrinčias.
looking.
Atsimena,
He remembers
kaip
how
paskutinį
(for) the last
kartą
time
su
with
ja
her
skyrėsi,
he separated (when bidding farewell),
žadėjo
promised

in
metų
a year
grįžti,
to return,
su ja susidėti
to join her (in a couple)
ir
and
jau
now
kartu
together
važiuoti
to go
mokytis.
to study.


I
veikiai
soon
pabaigsiu
will finish
mokslą
studies
ir
and
sugrįšiu
will come back
pas
to
tave,
you

šnibžda,
whispers,
tarsi
as if
ją ramindamas,
calming her down,
jaunikaitis.
the young man.

Susidėsime
We will join together
ir
and
jau
already
gyvensime
we will live
kartu
together
savo
in our
tėvynėje,
land of our fathers,
tarp
among
savųjų
our
žmonių,
people,
dirbsime
we will work
visuomenės
for society’s
labui
sake
ir
and
būsime
we will be
laimingi,
happy,
laimingi…
happy…

I
veikiai,
soon,
Julyt,
little Julia,
sugrįšiu…
will return…

Su
With
tuo
that
paveikslu
image
širdyje
in the heart
jaunikaitis
the young man
užmigo…
fell asleep…
amžinai
forever
Ūžia ir staugia Švico kalnuose. Tarsi visos pragaro dvasios išlindo urvų, suskrido tarp šitų kalnų ir dabar kaukia, švilpia ir juokiasi. Kaip padūkusios, nardo jos po ežerą, pačio dugno versdamos aukštyn vandens bangas; laksto viršūnėmis ir kloniais, trankydamos uolas, lankstydamos medžius. Galingas viesulas neša ir svaido aplinkui praplyšusių debesų sniegą… Dangus su žeme susimaišė…

Visas apsnigtas, nuvargęs eina grimzdamas giliai sniegan jaunas keleivis. Nieko aplinkui nebemato. Akyse mirga, baltuoja, ausyse gaudžia baugus pūgos skardėjimas. Nebežino, kur yra, į kurį kraštą reikia eiti. Palengva slinkdamas pirmyn, atsargiai čiupinėja lazda žemę: bijo kur nors nukristi, nes jaučiasi nebe keliu einąs.

O dar visai nesenai taip buvo gražu šituose kalnuose! Bus gal tik kokia valanda, kaip stovėdamas aukštai matė jis žemai Firvaldšteto ežerą ir kitus su marguliaujančiais pakrantėse miestais ir miesteliais; aplinkui visai netoli blizgėjo aukštai aukštai kylančios sidabrinės kalnų viršūnės…

Kada šitų viršūnių nusileido stebuklingai graži saulė, jis pasisuko žemyn. Apačioj matyti buvo viešbutis: jame jis tarėsi pernakvosiąs ir rytoj rytą grįšiąs Ciurichan. Bet oras staiga persimainė, pradėjo snigti, ir pakilęs viesulas visa sumaišė… Pasiliko jis tarp kalnų vienas, apleistas, nuliūdęs…

Keleivis sustojo. Pradėjo dairytis ir klausytis, ar nepamatys kur nors mirguojančio žiburėlio, ar nepagaus žmogaus balso, varpų skambėjimo. Nieko. Tik girdėti, kaip siunta pūga ir skaudžiai plaka širdis krūtinėje.

“Dieve, nejaugi tektų čionai pražūti!” perėjo jam per galvą mintis. Jautė, kaip paėmė jį šiurpas ir apmirė gyslose kraujas.

Bet netrukus atsigavo: atsiminė, kad netoli turi būti viešbutis… Reikia tik paėjėti, ir pasirodys žiburys. Ir jis tvirtais žingsniais pradėjo eiti pirmyn, dažnai parkrisdamas ir vėl atsikeldamas; ėjo greitai, giliai kvėpuodamas ir skubėdamas, tarsi bijojo pavėluoti. Ėjo ilgai ilgai… taip jam rodės. Bet nei žiburio, nei žmogaus buto nepamatė. O pūga vis labiau siuto, vėjas dūko, šaltis ėjo stipryn…

Gelbėkit! visos galios suriko nelaimingas ir pats savo balso nusigando: taip jis buvo silpnas.

Niekas neatsiliepė. Tik sukaukė, susijuokė viršuje ir nulėkė toliau.

Gelbėkit! gelbėkit! ne savo balsu suriko vėl, bet savo šauksmą vos pats begirdėjo.

Nuvargęs pargriuvo ant žemės ir pajuto, kad akių krinta gausios skaudžios ašaros… Bet greitai atsikėlė ir skubiai skubiai pradėjo vėl bristi per sniegą. Nieko nebežiūrėjo. Vieno tik daikto betroško: prie žmonių, prie šviesos, kiek galima toliau nuo šitos baisiosios pūgos ir vėjo. Brido ir brido kone tekinas per sniegą, parvirsdamas ir atsikeldamas tarsi užnugaryje jau nebetoli jautė ištiestu dalgiu giltinę.

Ant galo visu savo kūnu trenkėsi į kietą daiktą ir parkrito ant žemės. Apčiupinėjęs aplinkui pajuto, kad ten buvo medis. Prišliaužė artyn ir užsidengė nuo vėjo. Bet vėjas ir čia jį rado: visų pusių rausės pro jo rūbus iki pačio kūno, visur nešdamas šiurpą ir šaltį. Jautė, kad viena jo koja užtirpusi ir nebegali pajudinti pirštų.

Vis tiek čia teks nakvoti, tarė sau balsu…

Po medžiu betupėdamas įžiūrėjo, kad tai buvo didelė žemai palinkusiomis šakomis eglė. Atsiminė turįs peilį, ir jo galvoje gimė tvirta mintis. Atsikėlęs nusitvėrė vieną šaką, paskui kitą… trečią… pjovė jas peiliu nuo eglės ir metė žemėn. Pripjaustęs surinko jas, sukaišiojo tos pusės, kur pūtė vėjas, į sniegą; kitas sudėjo išilgai ir tokiu būdu pasidarė sau guolį. Paskui pradėjo trepsėti kojomis ir daužyti į viena kitą rankas, norėdamas nors kiek apšilti. Galiausiai susirietė padarytame guolyje ir prisiglaudė prie medžio. Jautėsi kiek gerėliau, net nusišypsojo savo patalo: tarsi rengėsi čia nakvoti.

Gal kaip nors prastumsiu čia naktį, sulauksiu ryto, manė sau vienas. Toliau nebeisiu, vis tiek iš to nieko nebus, dar labiau kur paklysiu… O kažin dabar draugai Ciuriche veikia? atsiminė jaunikaitis. Juk šią naktį prasidės Naujieji metai… turbūt susirinko visi, linksminas ir laukia, minėdami savo gimines ir draugus, tolimoj tėvynėje likusius. Ir kam vienas į tuos kalnus dabar išėjau? Geriau būčiau su jais pasilinksminęs, Naujuosius metus drauge pasitikęs, o kalnus ir kitą kartą būčiau pamatęs…

Įsivaizduoja jis sau, kaip tai būtų gera būti šilumoje, tarp draugų, juokauti ir linksmintis. O dabar brr!.. ir per jo kūną pereina šiurpas.

Bet štai jo galvoje kyla kitas, brangesnis paveikslas: šviesiam šiltam kambary sėdi jo tėvas daktaras ir motina, o šalių jo dvi seserys, abi jaunos, gražios, kaip dvi sprogstančios baltos lelijios; visi valgo vakarienę ir laukia Naujųjų metų… Toli jie nuo jo, kelių šimtų mylių…

Gera jiems, šilta, šypsosi paniuręs jaunikaitis. Turbūt ir mane mini, laukia, kada parvažiuosiu.

Nuo to paveikslo ir minčių jam širdyje darosi lengva ir ramu; jis jaučiasi šilčiau ir geriau tarsi pačios motinos ranka paglostytas ir apklotas.

Jį pradeda imti miegas, akys merkiasi…

Bet kas čia? Jo akyse atsistoja jaunos merginos paveikslas…

Julyte, mano mylimoji, brangioji Julyte! šnibžda jaunikaičio lūpos, ir širdis dreba baimės.

Nors užsimerkęs, bet aiškiai mato jos linksmą veidą ir mėlynas akis, į taip maloniai žiūrinčias. Atsimena, kaip paskutinį kartą su ja skyrėsi, žadėjo metų grįžti, su ja susidėti ir jau kartu važiuoti mokytis.

veikiai pabaigsiu mokslą ir sugrįšiu pas tave, šnibžda, tarsi ją ramindamas, jaunikaitis. Susidėsime ir jau gyvensime kartu savo tėvynėje, tarp savųjų žmonių, dirbsime visuomenės labui ir būsime laimingi, laimingi… veikiai, Julyt, sugrįšiu…

Su tuo paveikslu širdyje jaunikaitis užmigo… amžinai

Blizzard in the Mountains Interlinear translation



Interlinear books shop   Full Interlinear books translations from Lithuanian -->